Šakočių eksportas
Nors šakotis dažnai vadinamas lietuvišku patiekalu, tačiau juos, su mažomis korekcijomis, kitokumais, kepa ne vienos šalies kepėjai. Natūralu, kad paragauti skirtingose šalyse gaminamų šakočių – nori daugelis, tad ir eksporto kiekiai – nėra maži.
Lietuviams šakočių eksportas suteikia galimybę ne tik daugiau uždirbti, tačiau taip pat ir plėsti žinias apie mūsų tradicijas, mūsų patiekalų kultūrą, kuri, kaip rodo statistika, daugiausia domina Europos gyventojus. Ir nors šakočių transportavimo metu laikomasi griežtų pervežimo sąlygų, tai yra, nustatoma reikalinga temperatūra, palaikomos higienos normos ir t.t., visgi, eksportas į kitus žemynus dažnai būna komplikuotas dėl šio skanaus miltų bei kiaušinių patiekalo struktūros.
Šakočių eksportas iš Lietuvos dažniausiai keliauja į kaimynines šalis ir nors mastai nėra dideli, tačiau rinkoje galima pamatyti palankias sąlygas pervežti šiuos patiekalus toliau. Jais vis aktyviau domisi pietų Europos gyventojai, kurie beveik tradicinį lietuvių patiekalą dažniausiai renkasi vietoje deserto.
Panašūs kepiniai į šakočius taip pat kepami: Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Japonijoje, tad šios šalis irgi juos eksportuoja į kitas valstybes, kuriose vietiniams nėra įprasta gaminti tuščiavidurį miltinį patiekalą.
Eksporto rinka šiam gaminiui iš Lietuvos yra palanki, tad vietiniams verslininkams belieka pakoreguoti patiekalą taip, kad jis būtų priimtinas kitų kultūrų atstovams: tiek išvaizdos, tiek skonio prasme.